|
NAFTA: Trumpa įkūrimo apžvalga, tikslai, reikšmė, perspektyvos
NAFTA (The North American Free Trade Agreement) tai trišalė (1993m.) sutartis tarp JAV, Kanados ir Meksikos. Siekiant geriau suprasti jos atsiradimą, būtina išsiaiškinti kai kurias aplinkybes bei visų trijų šalių dalyvavimo derybose (dėl NAFTA sutarties) priežastis ir tikslus.
Prieš pradedant kalbėti konkrečiai apie NAFTA, būtina bent trumpai užsiminti apie kitą laisvos prekybos sutartį, žinomą CUSTA pavadinimu (The Canada - U.S. Free Trade Agreement). Mat ji didele dalimi lėmė derybų dėl NAFTA eigą ir pačią jos formą.
CUSTA sutarties (1988m.) tarp JAV ir Kanados prielaidos: = Kanados ekonomikos augimas labai priklausė (ir iki šiol smarkiai tebepriklauso) nuo prekybos. Tuo tarpu 3/4 visos Kanados prekybos yra prekyba su JAV. Taigi matome, kad JAV rinka Kanadai yra gyvybiškai svarbi Taigi jai būtina užsitikrinti kiek galima laisvesnį ir saugesnį kelią savo prekėms į JAV rinką. Tuo tarpu 9 dešimtmetyje JAV vis labiau ėmė ryškėti protekcionizmo tendencijos. Tai paskatino Kanadą inicijuoti derybas dėl CUSTA sutarties. Kartu CUSTA sutarties pagalba Kanada tikėjosi paskatinti savo pramonės restruktūrizaciją. = JAV derėtis su Kanada dėl CUSTA sutarties pasirašymo paskatino nepasitenkinimas daugiašalių (multilateral) derybų rezultatais (GATT rėmuose). JAV tikėjosi, kad derybos su Kanada taps katalizatoriumi daugiašalėse derybose. Tuo pačiu JAV, kaip ir Kanada, tikėjosi iš laisvos prekybos sutarties ekonominės naudos.
Dar nespėjus pilnai įgyvendinti šios (CUSTA) sutarties, Meksika inicijuoja derybas dėl NAFTA. (Derybose dalyvauja JAV, Kanada ir Meksika.) Šalių dalyvavimo derybose motyvai gana ryškiai skiriasi (iš 3 šalių tik Meksikos motyvai buvo grynai ekonominiai). Juos dabar ir aptarsime: Meksika
Po daugiau nei 40 metų ekonominio vystymosi politikos, paremtos importo substitucija ir izoliacija nuo tarptautinės ekonomikos, Meksika devintame dešimtmetyje pradėjo ženklias reformas (sumažino tarifus, užsienio investicijų apribojimus, leido aktyviau veikti rinkos jėgoms, be to, ėmė aktyviai integruotis į pasaulio ekonomiką).
NAFTA Meksikai - priemonė pagreitinti ekonomikos augimą, pritraukti investicijas, įtvirtinti vykdomas reformas bei užkirsti kelią Meksikos prekių iš JAV rinkos išstūmimui, nes po CUSTA pasirašymo padidėjo Kanados prekių konkurentabilumas JAV rinkoje (lyginant su Meksikos prekėmis). JAV
JAV NAFTA buvo traktuojama kaip galimybė sustiprinti ir stabilizuoti pietinį savo kaimyną. Buvo tikimasi, kad NAFTAos sąlygotas Meksikos ekon. augimas pažabos politines nelegalios migracijos bei narkotikų prekybos problemas bei išspręs politinio nestabilumo Meksikoje problemą.
Nors šie geo-politiniai tikslai buvo svarbiausi, bet reikia pripažinti, kad JAV siekė gauti iš NAFTA ir kuo daugiau ekonominės naudos.
Kanados prekybiniai interesai Meksikoje yra gana maži (prekyba su Meksika sudaro >2( Kanados prekybos), o nepatogumai dėl NAFTA būtų žymiai didesni. Dėl to Kanadoje imta manyti, kad iš vis neverta dalyvauti derybose dėl NAFTA (Verčiau tegu Meksika ir JAV tariasi vienu du).
Kokios gi priežastys lėmė, kad Kanada yra NAFTA narė? Tai galima aiškinti tuo, kad dalyvavimas NAFTA Kanadai buvo geriausia iš galimų alternatyvų (nedalyvavimas būtų dar blogiau). Dalyvaujant NAFTA: a) Bus išvengta centro ir periferijų santykių, kai JAV galėtų naudotis palankiomis prekybos su abiem partneriais (Kanada ir Meksika) sąlygomis, o Kanada su Meksika turėtų gerą priėjimą tik prie JAV rinkos. b) Kartu Kanada dalyvavimą derybose dėl NAFTA suvokė kaip galimybę revizuoti kai kuriuos CUSTA punktus (kad jie būtų jai palankesni). c) Taip pat dalyvaudama derybose Kanada galėjo maksimaliai sušvelninti neigiamas jos ekonomikai pasekmes, atsirasiančias dėl Meksikos ir JAV prekybos liberalizavimo. d) Kartu ilgu laikotarpiu Kanada tikėjosi ir ekonominės naudos iš NAFTAos (Meksikos rinka ir pan.).
Kalbant apie NAFTA reikšmę pasaulio prekybai, galima skirti dvi nuomones: A) Vieni tyrinėtojai pasisako prieš regioninius prekybinius susitarimus ir laiko NAFTA neigiamu reiškiniu. Anot jų, CUSTA ir NAFTA įrodo, jog yra smarkiai judama link tripoliario (trijų prekybinių blokų) pasaulio. (Šių blokų centrai: JAV, ES ir Japonija.) Šie blokai varžysis tarpusavyje, ko pasekoje didės prekybinių konfliktų tikimybė. Šios nuomonės atstovai taip pat pabrėžia, kad regioninių susitarimų daugėjimo rezultate susidarys fragmentuotas (prekybiniu požiūriu) pasaulis, kuriame mažesnės besivystančios šalys, prisijungusios prie vieno iš šių susitarimų, neteks šansų prekyboje su kitais didesniais regionais ir tai pristabdys jų ekonominį vystymasi. Taip pat teigiama, jog regionalizmas nesuderinamas su daugiašalės prekybos sistemos principais, nustatytais 1947m.. B) Kiti mokslininkai palaiko regioninius prekybinius susitarimus ir laikos juos pozityviais reiškiniais. Todėl, anot jų, NAFTAos reikšmė pasaulio ekonomikai pozityvi. Šios nuomonės šalininkų argumentai: i) Regioniniai susitarimai skatina dinamiškiausią ir greičiausiai augančią pasaulio prekybos dalį. Šis argumentas grindžiamas įspūdingais prekybos tarp šalių kaimynių augimo mąstais pasaulyje. ii) Regionalizmas yra nauja atvirumo (openess) prekyboje forma. iii) Šie regioniniai susitarimai, sudaromi laisva valia, bendrai paėmus prekybai padeda, nes šių susitarimų pasekoje, iš tiesų, barjerai prekybai juk mažinami.
|